priežastinumas

priežastinùmas sm. (2) lingv. turėjimas priežastinio veiksmažodžio ypatybių, buvimas priežastiniu, kauzatyvumas: Jų (tam tikrų priežastinių veiksmažodžių) priežastinumas nereiškiamas žodžio galūnėmis -yti, -dyti J.Jabl.